Kalbai pasisukus apie stilingus Lietuvos vyrus, pirmieji pokalbyje paminėti vardai tikriausiai
būtų dizaineris Robert Kalinkin, fotografas ir šokėjas Naglis Bierancas, laidų vedėjas
Rolandas Mackevičius. Ekspresyviai ir drąsiai jie geba ne tik reikštis savo profesinėse srityse,
bet ir kalbėti apie tai, kas jiems yra mada.
Vienokius juos matome žurnalų puslapiuose ir vakarėlių nuotraukose, visiškai kitokius –
gatvėje ar asmeninėse socialinių medijų paskyrose. Žaviai maišantys casual ar sportinį stilių
su prabangos ir raudojono kilimo įvaizdžiais jie kuria vyrišką eklektiką – kiekvienas savaip,
kiekvienas lietuviškos mados puslapiuose pasakodamas skirtingą istoriją.
Robert Kalinkin
„Gali sukurti vieną modelį ir jį išparduoti – tai bus sėkmė. Bet komercinė sėkmė yra tada, kai tai gali atkartoti. Tai – labai skirtingi reiškiniai. “, – sako dizaineris Robertas Kalinkinas, pasakodamas apie savo mados namų kūrybą ir sėkmingo verslo paslaptis.
Prisimenant pirmuosius tavo darbus, panašu, reikėjo nemažai drąsos ir užsidegimo. Ar šiandien vis dar reikia tokios pat drąsos?
Manyčiau, kad drąsos reikia absoliučiai tiek pat ir dar daugiau, nes kuo toliau judame į priekį, tuo labiau suprantame, kiek daug dar nemokame ir nežinome.
Esi vienas iš nedaugelio lietuvių dizainerių, kuris meną puikiai derina su komercija. Ko trūksta jauniems lietuvių dizaineriams, kad jiems tai pavyktų?
Simbiozė to, ką noriu kurti, ir to, ką perka, – labai sudėtingas dalykas. Kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį ir kiekvieną ketvirtį su komanda kalbame tą patį: kodėl nepirko, kodėl išpirko, bet nebepirko, kai papildėme, ir panašiai. Jauniems žmonėms dažniausiai nepavyksta todėl, kad jie to proceso netęsia gana ilgai. Visa tai neįvyksta per naktį. Gali sukurti vieną modelį ir jį išparduoti – tai bus sėkmė. Bet komercinė sėkmė yra tada, kai tai gali atkartoti. Tai – labai skirtingi reiškiniai. Reikia išmokti auginti sėklą, ją laistyti, mokytis, stebėti, kokios sąlygos tai prekei sukurtos, ir tikėtis, kad visa tai pavažiuos. Iš dešimties prekių septynios miršta. Lieka trys, kurios veikia.
Panašu, reikia ne tik drąsos, bet dar daugiau kantrybės.
Kažkada man atrodė, kad reikia ambicijos ir užsispyrimo. Dabar sakyčiau fuck that – reikia brandaus požiūrio ir gebėjimo pačiam nugesinti tam tikrus dalykus, kurių nebereikia. Reikia drąsos nenusivilti savimi ir nenuleisti rankų, kai nepavyksta. Vedu seminarą „Kodėl mes dar ne world wide?“ Kas atsitiko, kad nepavyksta – juk mes visada deklaruojame, kad važiuojame į užsienį, rodome savo darbus Paryžiaus mados savaitėje, bet taip ir neprasimušame. Net nebėra nejauku tai pripažinti – dabar būtina pasakyti visiems, kad nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Ir nieko tame gėdingo ar baisaus. Vien drąsos neužtenka – reikia trupučio nuovokos ir savikritikos. Gebėjimo sustoti, kai matai, kad tai gali būti kenksminga ir toksiška įmonės organizmui. Ir bandyti ieškoti naujų atradimų. Mūsų atveju labai geras to pavyzdys – kai mes vieną sezoną nusprendėme, kad dar dvidešimt ar keturiasdešimt tūkstančių išvažiuoti į Paryžiaus mados savaitę mums yra skausminga ir įmonei tai būtų didelė našta. Mes tada sukūrėme visą brand’ingą „Love Vilnius, fuck Paris“ ir jis yra bumas, žmonės tą liniją labai vertina ir jiems labai patinka tie paprasti gaminiai – marškinėliai, džemperiai, kelnės.
Kaip apibūdintum savo stilių, kokioms detalėms skiri daugiausia dėmesio?
Esu gana ekspresyvus, mėgstu paprastus daiktus su potekste. Man patinka rengtis monochromiškai – viena spalva. Jei jau juoda – tai juoda. Jei džinsas – tai beveik visur vyraus denimas arba šviesios spalvos. Bet visada ir visur man labai patinka turėti akcentą – dažniausiai tai būna siauri švarkai, militaristinis stilius, daug sagų. Geriausia – paprasti džinsai, marškinėliai arba golfas ir labai sudėtingas švarkas. Labai mėgstu vyrišką, griežtą stilių: įliemenuoti daiktai, pailginti paltai. Mano stilius – eklektiškas, bet kartu – labai primityvus.
Ar dažnai pats pasakai „neturiu kuo apsirengti“?
Tikrai dažnai (juokiasi). Mano spinta jau po truputį persveria žmonos spintą… Mano daiktai yra labai panašūs: turiu ketverius baltus, ketverius juodus marškinius, trejus šviesius džinsus. Bet kadangi paprastus drabužius mėgstu derinti su kažkuo ypatingo, pavyzdžiui, išskirtiniu paltu, tų paltų yra labai daug. Ir būnant ekspresyviam sunku kartoti tą patį daug sykių, dėl to dažnai susiduriu su ta pačia dilema: ir vėl neturiu, ką apsirengti. Tada tiesiog pasidarau ką nors: nusipjaunu rankoves, nusiardau kurią nors palto dalį, susiplėšau džinsus.
Koks dabartinis mados trendas tave labiausiai erzina?
Labiausiai erzina nepasvertas noras už brangiai atrodyti kaip bomžui (juokiasi). Man sunku žiūrėti į šiuolaikinę avalynę, tie patys Balenciaga ar Vetements. Aš seku tuos prekės ženklus, bet sunku žiūrėti, kaip jie darko tam tikrus siluetus ar stereotipus. Ir vienu metu aš negalėjau suprasti tų mažų kabančių rankinių, piniginių per juosmenį. Net esu paėmęs panešioti vieną Naglio ryškiai oranžinę. Aš ją užsidėjau tris kartus ir man atrodo, kad tai – visiškai beviltiškas daiktas, kuris yra absoliučiai nenaudingas ir labai negražiai atrodo.
Naglis Bierancas
Apie sėkmę socialiniuose tinkluose ir savito stiliaus paieškas pasakoja fotografas, šokėjas ir nuomonės formuotojas Naglis Bierancas.
Daugelis tampa tavo sekėjais, nes sugebi juos prajuokinti. O kas labiausiai prajuokina tave?
Situacijos, draugai, linksmi videoįrašai. Aš pats save prajuokinu!
Juokiuosi dažnai ir nesu iš tų, kuriuos sunku prajuokinti. Filmai mane prajuokina retai – nedaug esu matęs juokingų komedijų. Linksmiausia – tikros situacijos ir žmonės jose.
Ar juokas visada yra geriausias ginklas sunkiomis situacijomis?
Pavadinčiau tai ne ginklu, o juokdamasis gali reset’inti savo būseną. Jei jauti stresą ar pyktį, juokas kaip ranka nuima prieš tai užplūdusius jausmus.
Juoktis kovojant – irgi labai gera savybė. Jei žmogus pyksta ir rėkia, jis nori išprovokuoti tave ir gauti tą patį atgal. Žmogų labai lengva paveikti. Iš to kyla pykčiai, kurie neduoda nieko gero. Bet jei sugebi iš to pasijuokti, vienareikšmiškai esi nugalėtojas.
Viename interviu minėjai, kad mėgsti išbandyti įvairiausias veiklas. Kokie nauji dalykai tavo 2019-ųjų to do sąraše?
Galiu daug prisisvajoti ir prisigalvoti… Bet tai tikrai bus kelionės į šalis, kuriose dar nesu buvęs. Tai bus mano must. Taip pat – ir pramogos, kurių nesu bandęs – šuolis parašiutu, skrydis oro balionu. Gal ir pats pasinersiu į kokią papildomą veiklą, nes mano populiarumas ir „Instagram“ sekėjai veda mane prie naujų projektų. Tikiu, kad tikrai kažko bus, tik dar nežinau, ko. Esu pasiruošęs viskam.
Paminėjai „Instagram“. Koks būtų tavo top patarimas geram „Instagram“ post’ui?
Svarbiausia – vizualas, pati nuotrauka. Naršant po „Instagram“, mūsų akis pirmiausia sustoja ties nuotrauka. Jei ji užkabino, tik tada skaitome, ką žmogus parašė. Aš manau, kad vizualus turinys yra garantas.
Vėlgi nuotrauka gali atrodyti gera ir graži, bet kartais to neužtenka. Reikia kažko daugiau – idėjos ar kito dalyko, kuris patrauktų žmogaus akį. Yra daug gražių žmonių „Instagram“, bet scrollindamas sustoji tada, kai pamatai kažką ne tik gražaus, bet ir įdomaus. Kažką, kas yra įdomu ir vizualiai gražiai išreikšta, kas priverčia stabtelėti ir patapšnoti ekraną du kartus, kad uždėtum širdelę.
Kiek išvaizda, drabužiai tau yra svarbu kaip saviraiškos priemonė?
Negaliu sakyti, kad nesvarbu, bet negaliu ir sakyti, kad tai kažkoks esminis dalykas. Gal nieko ypatingo jame ir nėra, bet manau, kad savitą stilių turiu. Pavyzdžiui, kad ir veido auskarų vėrimas, akiniai, kurių turiu ne vienus. Mėgstu keisti tai, kaip su kitais akiniais atrodo mano veidas.
Kaip apibūdintum savo stilių?
Geras, net nežinau, kaip aš jį apibūdinčiau! Galbūt kažkoks gatvės stilius… Mano stilius – kasdieniškas, kai jautiesi gerai, kartu sau atrodai gražiai ir jautiesi patogiai.
Bet kai reikia dalyvauti renginyje, kuriame nurodytas aprangos kodas, man yra sunku. Mano spintą sudaro kasdienių rūbų turinys – sportbačiai, daug džinsų, daug džemperių, maikės. Turiu keletą marškinių, bet jie nėra klasikiniai.
Ar dažnai pasakai „neturiu kuo apsirengti“?
Dažnai (juokiasi)! Tikrai turiu tą bėdą. Turiu spintą, šalia – kabyklą, o dalis rūbų tuo metu išmesti skalbti, bet kartais vis tiek nerandu, ką rengtis.
Kad neturiu, ką rengtis, dažniausiai pasakau tada, kai einu į renginius ir noriu pasipuošti. Kasdienai rengtis tikrai turiu ką. Tarkime, turiu tris švarkus renginiams ir su visais jau esu buvęs. Nesinori atrodyti taip pat, kaip jau buvau nufotografuotas ir matytas anksčiau.
Koks mados trendas tave labiausiai erzina?
Manęs niekas neerzina! Būna, kad iš pradžių galvoju, koks keistas rūbas. Bet ilgainiui priprantu ir su juo pasidaro viskas gerai. Sakyčiau, mane ne tiek erzina, bet keista, kad užėjus naujam trendui visi nusprendžia, jog tik taip ir turi atrodyti. Norisi nebūti kaip visi, net jei trendas ir patinka – neimi visko aklai, o derini detales prie to, ką jau turi.
Robertas Kalinkinas, atsakydamas į šį klausimą, paminėjo oranžinę rankinę per juosmenį, kurią iš tavęs pasiskolino.
Aš ir galvoju, kur tas mano tašiukas!
Labai apsidžiaugiau, kai atėjo šitas trendas, nes aš tiesiog negaliu vaikščioti pilnomis daiktų kišenėmis. Tarkime, visada turiu piniginę, IQOS aparatą, o susikišti juos į kelnių kišenes man labai nepatinka, dėl to visada turėdavau kuprinę. Kai atsirado šios tašytės, labai apsidžiaugiau, kad pagaliau galiu būti ne su kuprine, o su mažu waist pack’u. Turiu jų tris, tik Robertas vieno negrąžina.
Rolandas Mackevičius
Su Radijo ir televizijos laidų vedėju Rolandu Mackevičiumi kalbamės ne tik apie jo darbus, pomėgius, bet ir stilių.
Ar tiesa, kad dirbdamas, ką mėgsti, neturėsi dirbti nė dienos? Gal iš tikrųjų ne taip paprasta ir nuo rutinos nepabėgsi?
Yra tiesos. Džiaugiuosi, kad ne kiekvieną rytą man reikia anksti į darbą. Tačiau dirbti tenka kasdien, nesvarbu, šventė ar poilsio diena. Ir dažniausiai darbai – labai skirtingi, todėl rutina atsiranda tik po labai ilgo laiko. Būna, žinoma, kad nuo įtempto grafiko protas sako: „Gal nevarom, gal pailsim. Geriau pagulėk, sakyk, kad praradai balsą“ (juokiasi). Bet kai atvažiuoju į darbo vietą, viskas pasikeičia: gera aura ir puiki energija atsiranda akimirksniu.
Šiuo metu darome su Jonu „Radistai Village“ festivalį, kuriame muziką, LNK televizijoje vedu laidą „Lietuvos balsas“, ten pat garsinu tekstus, su kolegomis Mantu Stonkumi ir Gelmine Glemžaite važinėjame po Lietuvą su spektakliu „Buvusių moterų reikalai 3“. O kiek dar laikinų mėnesinių projektų ir pavienių renginių.
Kuris iš šių daugybės projektų tau teikia daugiausia džiaugsmo?
Manau, televizijos laidų vedimas visada teikia daugiausia malonumo. Tai yra magiškas procesas. Ypač džiugina tiesioginis eteris. Dabar naujas ir malonus darbas yra dirbti su profesionaliais aktoriais Mantu ir Gelmine spektaklyje. Man tai – nauja patirtis, bet jaučiuosi savo vėžėse.
Be proto mėgstu vesti renginius, ten sutinku labai daug skirtingų ir įdomių žmonių. Viskas visada būna nauja. Kiekvieną kartą suprantu, koks didelis ir skirtingas yra pasaulis, kuriame – daugybė pasaulėlių su savo istorijomis. Ir džiugu, kai tenka prisiliesti prie kiekvieno iš jų. Tikiuosi, galiu nušviesti juos geromis emocijomis.
Kokius tikslus sau keli 2019 metams?
Tie patys „tragiški“ žemiški ir nežemiški tikslai, kuriuos kuriu sau kiekvienais metais, bet atrodo, niekas niekada taip ir neišsipildo ar neįvyksta. Tačiau, pažvelgęs atgal, supranti, kad vis dėlto yra nemažai įgyvendinta. Todėl sunku kalbėti apie vieną ar kitą trumpalaikį metų tikslą. Manau, pasąmonėje esu pasėjęs daugybę minčių ir tikslų, tad 2019-aisiais svarbiausia jų nepamiršti ir toliau siekti.
Kaip apibūdintum savo stilių? Į kokius akcentus labiausiai kreipi dėmesį?
Aš esu Dvynys. Tikriausiai tai man ir trukdo turėti vieną stilių (šypteli). Yra dienų, kai norisi atrodyti classy. Kelnės su kantu, golfas, paltas. Kitą dieną nė nesusimąstęs šoku į džinsus, džemperį ir slidininko striukę. Savaitgalį dažnai tenka dėvėti puošnų kostiumą, o diskotekose – šiuolaikiškus, ekstravagantiškai modernius drabužius. Matyt, tokia mano natūra ir yra. Negalėčiau būti kažkoks vienoks. Bet, žinoma, man visada svarbu avalynė ir tokios smulkios detalės kaip ženkliukai, sagtelės, žiedai.
Ar dažnai pasakai „neturiu kuo apsirengti“?
Niekada!
Koks dabartinis mados trendas tave labiausiai erzina?
Užkliūva tik brangūs daiktai, kurie to neverti. Žinoma, dažnai brangus daiktas pasižymi ne tik vardu, bet ir kokybe. Bet dabar atsirado tokių kaip Balenciaga: na, tikrai gražūs kedai, norėčiau tokių. Bet mercho kepuraitė su snapeliu už 500 eurų?.. C’mon!
Straipsnis originaliai publikuotas žurnale L’Officiel Lithuania