Kaip ir bet kuri interjero detalė, gyvieji mūsų namų žalumynai taip pat suka madų ratą. Vieni augalai tampa mažiau aktualūs, o kiti, regis, ima puošti visas svetaines, restoranus ir geidžiamiausiųjų sąrašus. Apie madingą interjero augaliją kalbame su Reda Tomingas, Taline gyvenančia iliustratore, knygos apie augalus „Fotosintezė“ autore.
Ar tiesa, kad močiučių gėlės grįžta ant mūsų palangių?
Tikra tiesa. Augalų mados – visai kaip drabužių. Vis sukasi ratu. Štai gatvėse matau jaunimą, lyg atkeliavusį laiko mašina iš mano paauglystės. Tik mada šiek tiek pakitusi, priderinta šiems laikams. Taip ir augalai, buvę „ant bangos“ prieš keletą dešimtmečių. Jie šiek tiek kitokie – nauji hibridai, spalvingesni, kitokios formos lapais. Žinoma, apstu ir senųjų rūšių išveistų hibridų. Knygoje pasakoju, kodėl tie retro augalai tokie patrauklūs. Nes jie lyg laiko patikrinti, ištvermingi, puikiai tinkantys visada lekiantiems žmonėms. O ir šiaip, pastaraisiais metais išaugęs augalų populiarumas lyg į dienos šviesą ištraukė visa, kas pamiršta.
Kokios dar augalų mados šiuo metu vyrauja interjere?
Man atrodo, dabar tendencingas miniatiūriškumas. Turiu omenyje, ne bonsai meną, o naujai išveistus mažesnius arba kompaktiškesnius populiarių augalų hibridus: fikusus, sansevjeras, falenopsius, chlorofitus, strelicijas ir daug kitų.
Taip pat tebekaraliauja įspūdingų formų ir spalvų lapai. Įvairios variegatinės (gelsvai, baltai dėmėti lapai) monsterų, pilėjų, filodendrų ir vėzdūnių formos. Pasakiškai spalvingus lapus turintys kaladžiai, alokazijos, kalatėjos ir begonijos.
Bet milžiniški, skulptūriški augalai, panašu, dar ilgai neužleis savo pozicijų. Populiaru pirkti senus, didelius ir brangius augalus: fikusus, palmes, strelicijas, alyvmedžius ir aplink stulpą apsiraizgiusius filodendrus.
Beje, įdomu tai, kad sugrįžta karalienės Viktorijos valdymo laikais populiariausiais buvę augalai: aspidistra, vėzdūnė ir Forsterio hovėja, dar vadinama svetainės palme.
Nuo kurių augalų geriausia pradėti? Kurie labiausiai prisitaiko prie įvairių namų sąlygų ir „naujoko“ priežiūros?
Manau, visi aukščiau išvardyti augalai puikiai tinka norinčiam susipažinti su kambarinių augalų pasauliu. Gal tik alokazijos ir kalatėjos ne visai tinkamos vargo nepageidaujančiam žmogui. Reikia šiek tiek daugiau žinių, norint šiais augalais gerėtis ilgiau nei metus.
Kokių madingų augalų dažniausiai įsigyjame, neįvertinę, kad jų priežiūra reikalaus daug laiko ir dėmesio?
Gal nustebins, bet tai dažniausiai – sukulentai. Jie kaip tik gauna per daug dėmesio ir yra bene dažniausiai nukenčiantys augalai. Kad jie išliktų tokios pat formos kaip įsigijimo dieną, reikia daug šviesos ir susitvardymo nelaistyti per dažnai. Laistymas nelygu meilei!
O kalatėjoms ir alokazijoms kaip tik reikia kuo atidesnio laistymo, drėgmės. Netinkamai laistomos alokazijos gali numesti visus lapus, o po žeme likęs gumbelis lauks palankesnių sąlygų. Kalatėjos neretai kenčia nuo per sauso namų oro.
Savo knygoje „Fotosintezė“ minite, kad kai kurie augalai ypač gerai valo orą namuose. Kurių augalų turėtume įsigyti, norėdami pagerinti kambarių oro kokybę?
Knygoje kaip tik norėjau švelniai perteikti mintį, kad nėra kokių nors superaugalų, kurie orą valo ypač gerai. Visi augalai tai puikiai daro. Man atrodo, tai vienas iš tų dažnų atvejų, kai internete pasklinda ne visai teisinga informacija ir dėl jos gausaus atkartojimo tai tampa tiesa.
Esu skaičiusi, kad NASA atliktame tyrime buvo tiriami tiesiog to meto populiariausi augalai. Knygoje net pašmaikštavau, kad gal mokslininkai užsuko į arčiausią gėlių parduotuvę ir čiupo tai, kas pasitaikė po ranka. Skaitant tyrimų rezultatus (juos galima rasti internete) matyti, kad vieni augalai gausiau įsisavina vienas kenksmingas medžiagas, kiti – kitas.
Esate iliustratorė, animatorė, animacinio kino režisierė. Kaip kilo idėja išleisti knygą apie augalus?
Prieš daugiau nei dešimt metų aplankiusi kai kuriuos knygos personažus buvau užburta jų namų: augalų gausos ir įvairovės. Tuomet kaip tik studijavau animaciją VDA ir tariausi galinti apie visus šiuos žmones sukurti dokumentinį filmą. Laikas bėgo, mano pačios augalų kolekcija plėtėsi, žinių bagažas sunkėjo. Draugai ėmė kreiptis pagalbos vienu ar kitu kambarinių augalų priežiūros klausimu. Tad natūraliai kilo mintis, kad gal vis tik knyga būtų praktiškesnis ir prieinamesnis dalykas.
Jūsų iliustracijos, animaciniai filmai taip pat persmelkti augalų ir gyvūnų motyvų. Net jūsų iliustratorės slapyvardis – Animals in dresses. Iš kur ši meilė florai ir faunai?
Mano knyga skirta tėčiui. Smalsumas ir meilė gyvajam pasauliui būdingas mums abiem. Nuo vaikystės kartu žiūrėdavome laidas apie gyvūnus. Namuose visada augo kambarinių augalų (dulkių valymas nuo jų lapų visada buvo mano ir sesers užduotis), gyveno žuvelių ir mažų paukščiukų. Beje, tėčio mama irgi labai mylėjo augalus. Ypač lauko, jos sodas visada būdavo labai gražus.
Įdomu, kad savo knygoje ne tik aprašote augalų priežiūrą, bet ir pasakojate konkrečių augalų istorijas, jų reikšmę savininkams. Kokių jūs pati turite sau brangių augalų ir kokios jų istorijos?
Jei reikėtų išsirinkti vieną augalą, kurį reikėtų gelbėti gaisro metu, nežinočiau, kurį griebti. Nors prisipažinsiu, kartais svarstau apie tai. Man gal brangiausi tie augalai, kurie su manimi kartu jau ilgiausiai (pora orchidėjų). Bet kartais atrodo, kad brangiausias tas, kurio taip ilgai ieškojau įsigyti ir štai po kelerių metų jis pas mane (taip pat kelios orchidėjos). Labai gaila būtų palikti visus gražiai nuaugusius, sveikus augalus. Štai mūsų siena kopianti gebenė. Ji – interjero dalis, visada puikiai matoma, tikra puošmena. Namuose apskritai nemažai augalų, apraizgiusių sienas ir langus. Tai daugiausia vaškuolės, kurios gausiai kasmet žydi. Kaip gaila būtų jų netekti.
Kolekcionuojate ir retus, išskirtinius augalus. Kaip „medžioti“ retus egzempliorius ir kur jų galima įsigyti?
Daugiausia vaisių duos paieškos augalų entuziastų forumuose ir grupėse. Ten visada būna pardavimo kampelis, kur žmonės nori pasidalyti savo prieaugiu arba apsikeisti. Taip pat galima tapti grupinio augalų internetu užsakymo dalyviu. Jei norėtumėte užsisakyti augalų internetu pats, vis tiek verta tapti forumo ar grupės nariu. Ten sužinosite, kurie augalų pardavėjai internete patikimi, apskritai, kas jie, kaip juos rasti.
Gyvenate Taline. Ar jums artimas estų būdas? Kokius estų ir lietuvių skirtumus labiausiai pastebite?
Septynerius metus gyvenau Skandinavijoje, todėl estų būdas man nėra svetimas ar keistas. Juolab kad turėjau šešiolika metų išnagrinėti visas jų būdo subtilybes. Tiek mes pažįstami su mano vyru estu. Man labai sunku lyginti dideles grupes žmonių. Labiau esu linkusi lyginti su savo asmenybe. Estų irgi būna visokių: lėtų, karštakošių, labai plepių ir tylenių. Bet prisipažinsiu, užmegzti naujas draugystes su čia gyvenančiais menininkais nelengva. Bet gal tai visai nepriklauso nuo tautybės?
Tiesa, mano vyras, pirmąsyk apsilankęs Lietuvoje prieš penkiolika metų ir patyręs kelionę miesto maršrutiniu autobusiuku, tarė, kad lietuviai – Pabaltijo italai (juokiasi).
Kur Taline rekomenduotumėte nueiti kavos, kur – vakarienės, o kur įdomiai praleisti pusdienį?
Kava man labai skani Talino „hipteriškajame“ Telliskivi rajonėlyje, kavinėje „Fika“.
O jos kieme – įspūdingo interjero ir visada nustebinančio meniu restoranas „F hoone“.
Jei domina pietūs su vaizdu į senamiestį ant kalvos, visai šalia – „Fotografiska“ muziejus su restoranu ir terasa ant stogo. Jų meniu turi įdomią filosofiją. Vis planuoju išbandyti tas komposte keptas bulves.
Jei alkį pajutote senamiestyje, užsukite į „Must puudel“. Seniau kiekvieną žavėdavo smagus retro interjeras, sovietinės moters žurnalai ant palangių ir puikus meniu. Šiuo metu vyksta remontas, bet aš nekantriai laukiu atsiversiančių durų.
Šalia senamiesčio įsikūręs vienas geriausių restoranų Estijoje. Kelias valandas trukusios gurmaniškos kelionės įspūdžiai dar ilgai neišdils. Ieškokite mistinės „Ö“.
Viešėdami Taline, galite susidėlioti maršrutą taip, kad tektų pamatyti ir jūros, ir naujosios, ir senosios architektūros, aplankyti vieną kitą nedidelę meno galeriją. Pavyzdžiui, pradėjus kelionę naujajame Noblessner rajone (ten rasite dvi modernaus meno galerijas „Kai art center“ ir mažytę „Temnikova Kasela“). Pėstute galima nukeliauti iki pat senamiesčio. Nepamirškite užsukti į laivybos muziejų „Lennusadam“, įrengtą vandens lėktuvų angare. Galima pakilti į kavinę, esančią antrame aukšte, ir pasigėrėti labai įspūdingu muziejaus interjeru.
Pakeliui užsukite ir į Kalamaja rajoną, kuris yra saugomas UNESCO. Tikriems meno mėgėjams būtinai siūlau aplankyti vienos garsiausių estų menininkės Flo Kasearu namus-muziejų (reikalinga išankstinė registracija internetu).
Na, o senamiestyje galima išmėginti savo ištvermę ir siaurais laipteliais užkopti į ant Šv. Olavo stogo įsikūrusią apžvalgos aikštelę. Paklaidžioti gatvelėmis ir atrasti vieną iš kelių platformų, atveriančių gražią senamiesčio panoramą. Iš jų galima nusileisti žemyn ir už traukinių stoties įsikūrusiame turguje („Balti jaama turg“) užkąsti vienoje iš greitojo maisto užeigėlių, aplankyti porą vintažinių parduotuvių ir tada jau pasukti Telliskivi link – kavos arba alaus viename iš poros alaus daryklų.
Reda Tomingas internete: http://animalsindresses.com
Straipsnis originaliai skelbtas žurnale L’Officiel Lithuania