„Etiška“ ir „atsinaujinanti“ mados industrija – rodos, nauji terminai, kuriuos vis dažniau išgirstame bei pamatome žiniasklaidoje. Erika Batakytė – mergina, kuriai rūpi. Moteriškų drabužių linijos kūrėja, siuvėja – dar ir veganė, savo mitybos bei gyvenimo būdo pažiūrų besilaikanti ir mados srityje.
Save Erika pristato kaip diplomuotą siuvimo gerbėją, šio amato mokytoją bei „Lazy Creatures“ prekinio ženklo įkūrėją. Pasakodama apie save, žaismingai priduria: „Taip pat – pati tikriausia tinginė (kol realybė negrąžina į darbų sūkurį) ir visai nebijau neigiamos šio žodžio prasmės. Tikiu, jog tingumas verčia mus ieškoti lengvesnių kelių, o tingiausi žmonės randa efektyviausius būdus.“
Vegane Erika tapo kone prieš dešimtmetį, tad šiandien veganizmas jai – „neatsiejama gyvenimo dalis. Toks įprastas dalykas kasdieniuose pasirinkimuose, kurio net nebepastebiu. Tapti vegane nusprendžiau dar paauglystėje ir tik dėl etinių priežasčių. Toks gyvenimo būdas atnešė daug teigiamų dalykų: atradau daugybę produktų, receptų ir skonių, mityba ir sveiku gyvenimo būdu teko pasidomėti giliau, o apie pasaulyje vykstančius dalykus sužinojau kur kas daugiau, nes retas žmogus supranta, kiek daug sričių gyvūnai yra išnaudojami ir kokią įtaką tai daro Žemei. Sutikau daug nuostabių ir altruistiškų žmonių. Tokio sprendimo niekuomet nesigailėjau.“
Mergina neslepia, kad šis pasirinkimas turi įtakos ir renkantis drabužius savo spintai. „Pirmiausia, visą savo garderobą renkuosi pagal pagrindinį kriterijų – ar drabužis/aksesuaras yra pagamintas iš gyvūno ar jo dalių, ar ne. Tik vėliau rūbą vertinu pagal jo spalvas, siluetą, audinius ar gamintoją.“
Pati kurti drabužius Erika sugalvojo prieš kelerius metus. Tai nutiko, „kai supratau, jog dėl pagrindinio pragyvenimo šaltinio kaip samdoma darbuotoja dirbti nebenoriu. Širdis šaukėsi savirealizacijos ir pojūčio, kai nuovargis dėl darbo nebeatrodo toks beprasmiškas. Taip pat be galo mėgstu tingėti, todėl visa „Lazy Creatures“ filosofija persmelkta tuo, kas atsispindi net pavadinime.“ Ir išties, suteikti tokį tingų pavadinimą prekiniam ženklui Eriką įkvėpė paprasčiausia tingumo filosofija. Merginą įkvepia – ši citata:
Tingumas nėra nei ypatingai siaubingas, nei nuostabus. Veikiau jame slypi elementari gyvenimo ypatybė, kuri nusipelno būti sutikta ir priimta josios tikruoju pavidalu. <…> Ši nežodinė patirtis akis į akį su tingumu išauga į virsmą. Duodama laisvė didžiulei energijos bangai, kuriai veikti įprastai trukdo mūsų įprotis bėgti šalin.
Išties, neįpareigojantiems ir lengvai priderinamiems rankų darbo drabužiams, pasak Erikos, vietos savo spintoje ras bet kuris, mėgstantis atrodyti stilingai: „Drabužiai universalūs, todėl taupantys laiką. Galima sakyti, subalansuota tingiems, tačiau tinka ir aktyviems.“
Jos kuriamo prekinio ženklo drabužiai taip pat gali būti vadinami etiškais. Nors, kaip pati sako, niekada nepagalvojo savo siuvamiems rūbams skirti šios etiketės, visgi, dirbdama naudoja kuo natūralesnes medžiagas, vietinius audinius, viską gamina savo rankomis, iščiupinėja kiekvieną siūlę. Ir, žinoma, nenaudoja jokių gyvūnų dalių.
Nusprendžiau rengtis veganiškai. Kas toliau?
Veganiškas gyvenimo būdas, pasak Erikos, įpareigoja nenaudoti jokių gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių, todėl ta pati taisyklė galioja ir sudarinėjant savo garderobą. „Atkreipkite dėmesį, jog audinys neturėtų vilnos, šilko, apykaklės nebūtų tikro kailio, o batai ar diržas – odiniai. Šiais laikais yra daugybė kokybiškų natūralių ir sintetinių audinių, kurie puikiai apsaugo nuo aplinkos poveikio, atrodo išvaizdžiai.“
Paklausta, ar Lietuvoje daug veganiškų prekinių ženklų, Erika atsako nepastebinti daug į tai orientuotų kūrėjų, „nors šį bei tą tenka aptikti. Lietuvoje šiuo metu aktualesnė yra maisto sritis, o mada šiek tiek vėluoja. Tačiau pasaulyje jaučiamos alternatyvių audinių išradinėjimo tendencijos (pavyzdžiui Pinatex – į odą panašus audinio pluoštas iš ananasų lapų, kuris jau pritaikomas ir plačiai žinomų ženklų masinėje gamyboje), kurios anksčiau ar vėliau pasieks ir mūsų šalį. Kita vertus, dauguma tekstilės yra veganiška, tik apie tai nepagalvojame, kol nepriskiriame tokio pavadinimo.“
O kaipgi etiškai atsikratyti senų drabužių? Erika siūlo įsigyti tokios kokybės ir kirpimo drabužį, kad jį būtų galima nešioti ne vieną sezoną ir ne vienerius metus arba jau pabodusį, seną perdaryti į naują. Taip pat nebenorimus drabužius galima dovanoti, parduoti, galiausiai nunešti į tam skirtus tekstilės konteinerius.
Nuotraukų autorės: ULA LIUKA photography ir Agnė Katmandu
Straipsnis originaliai publikuotas tinklaraštyje shoelove.deichmann.com