„Iš tokių norų kaip „svajoju apie paltą, kuris būtų ne tik šiltas, bet ir neperšlampamas“ arba „noriu suknelės, kuri būtų labai lengva“ atsiranda ir mano kūriniai“, – pasakoja Ukrainos dizainerė Valery Kovalska.
Tokį pamatuotą rūbo patogumą jau įvertino ne tik ukrainiečiai, bet ir Beyoncé šeima, Ashanti, Angela Simmons bei kitos įžymybės.
Valery kūrybinio kelio istorijos pradžia vingiuoja tarp Rusijos ir Ukrainos, kur ji dirbo stiliste įvairiuose televizijos projektuose, filmuose, padėjo susikurti stilių vietinėms įžymybėms. Tuo pat metu pradėjusi kurti ir autorinius drabužius, moteris buvo pakviesta savo kūrybą pristatyti Rusijos mados savaitėje. Nuo pirmojo kolekcijos pristatymo iki pat šios dienos V. Kovalska vis dar įvardijama kaip viena svarbiausių Ukrainos dizainerių. Urbanistinė prabanga, itin aukštos kokybės medžiagos, mistiški ir užburiantys siluetai – taip žiūrėdami į autorės kūrinius galime bandyti juos apibūdinti. Tačiau pati Valery Kovalska neskuba skirstyti sąvokų į stalčiukus.
Manau, tavęs dažnai klausia apie jauną amžių, tačiau iš tiesų nuostabu, kad pirmąją savo kolekciją sukūrei būdama dvidešimties. Kaip tau tai pavyko?
Pradėjau suktis mados pasaulyje būdama aštuoniolikos – dirbau stiliste maždaug ketverius metus, bet net dabar, po dešimties metų darbo mados srityje, nemanau, kad tikrai esu atradusi savo tikslų braižą ir kad viskas man yra išbaigta ir aišku. Visada noriu išbandyti ką nors naujo, eksperimentuoti. Aš vis dar ieškau! Yra spalvų ir formų, kurias tikrai prisijaukinau ir pamėgau, bet visa kita man – tikras iššūkis. Kaip sukirpti, susiūti, parodyti ar paslėpti kūną.
Būdamas jaunas negali būti toks įsitikinęs, koks bus tavo prekės ženklas. Štai dabar tampame tvariu prekės ženklu – gaminame iš tvarių medžiagų, mažiname atliekas ir taip toliau. Tokią idėją sugalvojau tik prieš ketverius metus.
Koks jausmas būti jaunu žmogumi iš Ukrainos, kuris dabar yra populiarus tarptautiniu mastu?
Ukrainietei dizainerei pradėti dirbti tarptautiniu mastu, be abejonės, buvo didelis iššūkis. Ukrainoje mados verslo pasaulis nėra didelis. Taip, jis auga ir vystosi labai greitai. Bet, prireikus viešųjų ryšių agentūros, gamybos vadovo, perpardavėjo savo mados verslui, juos rastum vos kelis. Tai buvo iššūkis, nes Ukrainoje nėra didelės verslo industrijos, kurios privalai ieškoti svetur arba tiesiog laukti, kol tavo šalyje ji užaugs.
Ieškodami kontaktų svetur, susiduriame su kalbos barjeru, savo verslo informaciją privalome parengti ne tik gimtąja, bet ir anglų, prancūzų, italų ir kitomis kalbomis. Kai pradėjau dirbti šiame versle, buvo labai sunku įsivaizduoti, kaip reikės dirbti, pavyzdžiui, su Amerikos rinka.
Ar reikia turėti daug drąsos, kad galėtum dirbti mados versle?
Manau, pradedant savo veiklą, drąsa yra labai svarbi. Juk jau yra tiek daug prekės ženklų, tiek daug jų rūšių. Pradėdamas veiklą privalai priimti daug sprendimų, parodyti ką nors naujo, tik tada galėsi pradėti galvoti ir apie komercinius dalykus. O iki tol labai lengva tiesiog pradingti toje galybėje panašių prekės ženklų. Turi turėti drąsos išeiti iš savo komforto zonos – vykti į Niujorką, Londoną, Paryžių. Megzti kontaktus, pristatyti savo prekės ženklą, rodyti save.
Šiame kelyje privalai prisiimti ir tam tikrą riziką. Kuri buvo didžiausia?
Ilgą laiką dirbau su verslo partneriu – buvo lengviau komerciškai, rengti kampanijas ir organizuoti veiklą. Kita vertus, jaučiau, kad nesu laisva daryti viską, ką iš tikrųjų noriu, – daugelį dalykų tiesiog privalėjau daryti, nors nejaučiau to savyje. Priėmiau sprendimą pradėti savo vienos prekės ženklą, turėjau vėl viską pradėti nuo nulio.
Taip pat neseniai atsisakiau odos savo kūriniuose. Odinis švarkelis yra tas rūbas, kurį pirkėjas yra pasiruošęs pirkti. Tačiau man pačiai oda nėra priimtina, tad supratau, kad negaliu pati sau prieštarauti. Iš verslo perspektyvos tai taip pat buvo didelė rizika.
Dažnai pasisakai apie unisex drabužius. Kokia yra šios išsitrynusių lytiškumo ribų mados ateitis?
Manau, kad unisex mada šiuo metu yra tai, kuo dizaineriai seka, o ne ką jie dabar sukūrė. Einame to link, kad nebėra tokio didelio skirtumo tarp moterų ir vyrų mados, koks buvo anksčiau. Tai vyksta labai natūraliai ir po dešimties ar dvidešimties metų galbūt nebeturėsime atskirti dviejų mados rinkų.
Mados sezoniškumas – taip pat nykstanti sąvoka?
Vis labiau išsitrina mados tendencijos ir taisyklės. Jei dar prieš penkerius metus „gaudei“ taisykles, kad dabar privalai avėti žemakulnius batus su ilgais drabužiais, dabar gali „pasikinkyti“ kone bet kurį įvaizdį. Aš asmeniškai visada seku tai, kuo pati norėčiau apsivilkti ir ką mielai pasikabinčiau savo spintoje. Kas sezoną galvoju, ko norėčiau sau.
Tendencijomis gali kalbėti didžiausi mados pasaulio prekės ženklai, bet net ir aršiausi jų sekėjai gatvėje paprastą dieną vilkės naujausią Chanel ar Gucci megztuką, priderintą prie džinsų iš Zara. Mane labai džiugina tai, kad dabar iš tikrųjų galime būti patys sau stilistai – eksperimentuoti ir išnaudoti visas galimybes, ne tik sekti sezono taisykles.
Kuriame pasaulio kampelyje šiuo metu dirbi?
Aš vis dar Kyjive, nes gamyba vyksta būtent čia, tačiau labai dažnai keliauju į Niujorką, nes ten – mano verslo komanda, į Los Andželą – čia turiu savo viešųjų ryšių žmonių, taip pat dažnai būnu Paryžiuje.
Tavo kūrinius vis dar galima vadinti ukrainietišku produktu?
Nė nežinau. Jei norėčiau kurti ką nors apie savo šalį, tai būtų etniniai drabužiai. Bet, be abejo, kasdien esu veikiama nuotaikų, politikos ar galų gale gamybos technikų, kurios vyrauja mano šalyje. Tad, žinoma, buvimas čia, bendravimas su šios šalies žmonėmis turi įtakos mano kolekcijoms.