„Jis – geriausias šviesų dailininkas Lietuvoje“ buvo pirmasis apibūdinimas, kurį išgirdome apie Arvydą Buinauską.
Be Arvydo prisilietimo neapsieina garsiausių šalies atlikėjų pasirodymai ir didžiausi renginiai šalyje. Savo talentu žaisti šviesos spinduliais stebinantis vyras jau spėjo išsikovoti pripažinimą, o jo išskirtinių apšvietimo sprendimų senokai nebegalima vadinti tiesiog apšvietimu, tai – magiški šviesos pasakojimai. „Visuma yra detalė. Kiekvienas apšvietimo įrenginys turi turėti savo istoriją tame pasakojime“, – šviesų istorijų atsiradimo esme dalijasi menininkas. O žiemiškai šviesiam įkvėpimui primena, kad net ir didžiausi jo darbai visada prasideda tik nuo pieštuko ir popieriaus.
Kuo šviesų dailininkas skiriasi nuo tiesiog apšvietėjo?
Nemanau, kad reikėtų dėti atskirtį tarp jų. Šio darbo esmė – detalės, kurios ir sudaro visumą. Kad būtum geras apšvietėjas, turi kaip dailininkas pamatyti piešinį. Tuomet po truputį atskleidi to piešinio detales. Renginio metu kuri siužetą, kurį po truputį pasakoji. Augini įtampą, kol galiausiai ateina kulminacija.
Kaip nutiko, kad susidomėjai tokiu nekasdienišku užsiėmimu – apšvietimu?
Buvo metas gyvenime, kai buvau labai arti muzikos. Tai buvo tik mano bandymai, tačiau tie bandymai man padėjo susipažinti su įvairiais muzikos stiliais, o svarbiausia, tai man leido išmokti pajusti muziką, kas dabartiniame mano darbe yra vienas esminių momentų. Taip pradėjau savęs ieškoti ir galiausiai atėjo jausmas ar net nuojauta, kad norėčiau save išbandyti apšvietimo sferoje. Kai tik pradėjau, negalėjau nustoti. Radau save.
Pramogų versle tavo vardas – ryškus ir niekam tavęs pristatyti nebereikia. Kaip atrodė tavo karjeros pradžia?
Pati pradžia niekada nebūna įspūdinga. Nors, kita vertus, kiekvienas pradedame nuo paprastų darbų ir tik mūsų vidinis noras tobulėti ir siekti iš tiesų leidžia augti ne tik kaip savo srities profesionalams, bet ir kaip asmenybėms. Dabar, kai pagalvoju, pradėjau nuo tų techninių darbų, kai tavo kasdienybė yra vynioti laidus, nešioti įrangą, krauti, iškrauti ir t. t.
Nesupraskite blogai, be žmonių, kurie darytų šį darbą, joks renginys neįvyktų. Tai yra labai svarbi renginio įgyvendinimo grandis. Džiaugiuosi, kad šiuo metu mūsų komanda yra labai stipri ir galiu ja pasitikėti bet kokiame projekte. Be šios patirties negali būti geru apšvietėju. Turi turėti ne tik vaizdą, kaip viskas gali atrodyti, bet ir suprasti, kaip viskas veikia. Kaip sujungiama įranga? Kaip ji montuojasi? Mano karjeros pradžia kaip techninio darbuotojo yra neatsiejama dalis to, kuo šiuo metu esu.
Esi apšvietęs daugelį įspūdingų erdvių, žymių Lietuvos pastatų, didžiulių renginių. Kuris projektas tau pačiam buvo didžiausias iššūkis?
Būsiu atviras. Toks yra kiekvienas renginys pastaruosius kelerius metus. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko susikurti tam tikrą vardą Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad žmonės pasitiki ir nori mano paslaugų. Tačiau suprantu, kad negaliu leisti sau per daug atsipalaiduoti. Turiu pateisinti tą vardą, visuomet atlikti savo darbą šimtu dešimt procentų. Tai sukelia šiek tiek įtampos, bet šis jausmas mane verčia nerti vis gilyn ir ieškoti daugiau. Ieškoti naujų sprendimų.
O kurį šviesos kūrinį laikai savo didžiausiu pasididžiavimu?
Jų yra labai daug. Visuomet labiausiai prisimeni savo pastaruosius darbus, todėl labai džiaugiuosi, kaip pavyko viską padaryti Kazimiero Likšos koncerte Kotrynos bažnyčioje. Tai buvo kažkas tokio, ko dar niekam nėra tekę daryti ar matyti. Taip pat labai džiugu, kad mano darbai sklinda ir į užsienį. Tai yra neįtikėtina, kad pavyko sukurti tokius draugiškus santykius su legendine ukrainiečių grupe „Okean Elzy“. Turėjome ne vieną įspūdingą koncertą Ukrainoje ir kitose Europos valstybėse, kur sukūriau scenografiją ir apšvietimą.
https://www.instagram.com/p/BaGdAQ4DYQg/
Kaip atrodo pasiruošimas projektui? Kiek prie jo gali praleisti laiko?
Tai – ilgas procesas. Neretai jis gali trukti nuo trijų iki penkių mėnesių. Jau minėjau anksčiau, kad viskas prasideda nuo pieštuko ir popieriaus lapo. Paišai, paišai ir paišai, kol galiausiai pagauni idėją. Tuomet viską perkeli į kompiuterį ir specialiomis programomis kuri visą apšvietimo projektą į skaitmeninę erdvę. Galiausiai galima pamatyti kompiuterinėje grafikoje 3D projektą, kurį tobulini iki subjektyvaus tobulumo. O tada galiausiai vyksta techninių darbų įgyvendinimo planavimas. Kaip, matyt, bet kurioje sferoje, ieškojimo ir įgyvendinimo procesas yra sudėtingas. Neretai viską reikia pradėti iš naujo, sukti galvą, kaip įgyvendinti vieną ar kitą idėją, tačiau dėl to galutinio rezultato, kai sukuri kažką tikrai išskirtinio, verta stengtis.
Iš ko dažniausiai semiesi idėjų?
Muzika, architektūra, vaizdas, absoliučiai viskas. Kad ir kėdė ar taurė, kurios turi savo linijas, kūną. Svarbiausia savęs neužblokuoti. Kartais patys netikėčiausi dalykai gali įkvėpti. Svarbiausia duoti sau galimybę juos pastebėti.
Kieno akį tau svarbiausia pradžiuginti savo kūriniais – užsakovo, publikos ar savo paties?
Pirmiausia turi patikti man, aš turiu pasitikėti savo darbu, tuomet galiu drąsiai su juo eiti į renginį.
https://www.instagram.com/p/BUcp_G3D8sa/
Dažnai esi pavadinamas geriausiu Lietuvoje. Kaip pats manai, ar Lietuvoje turime daug stiprių šviesos menininkų?
Tikrai yra, bet mūsų nėra labai daug. Nežinau, kas tai galėjo lemti. Gal ir požiūris į apšvietimą ilgą laiką buvo atsainus. Tik dabar po truputį kiekvienas supranta, kad apšvietimas neretai yra 50 proc. renginio. Jis auga kartu su emocija. Jis ramina, kai būna ramu. Jis sprogsta, kai įvyksta emocinis pikas. Jis sustiprina patiriamas emocijas. Tai yra didžiulė atsakomybė, jei ją priimi, jau esi kelyje būti geru apšvietėju.
Ką galėtum patarti ir kitiems, norintiems dirbti šioje srityje?
Gyvenkite tuo.
Pilnas straipsnis originaliai skelbtas žurnale L’Officiel Lithuania