Kad ir kaip populiaru dabar būtų kalbėti, kad Tundra = narkotikai, ši apžvalga – ne apie tai. Vasaros viduryje Varėnos miškuose siautusi “Tundra” jau dvyliktą kartą iš eilės džiugina reiverius, tranzerius ir kitus neformalios elektroninės muzikos mylėtojus dieninių veiklų gausa, atlikėjų sąrašo paklode ir bendra pozityvumo atmosfera. Nauja festivalio vieta – Varėnos dainų slėnis (ten pat, kur kelis kartus vyko a.a. festivalis “Tamsta muzika”) – ir speciali tematika (machine) “Tundrą’15” pavertė kažkuo netikėtu.
Jei nestatėtei palapinės Anykščiuose (“Devilstone”) arba Latvijos pajūryje (“Positivus”), tą savaitgalį tikriausiai traukei į pietus, nėrei į Varėnos priemiesčių miškų gilumą, bet ne dėl grybų šventės. Šie psichodeliniai garsai ir vaizdai spygliuočių tankmėje – “Tundros” festivalio miražas. Iš Zarasų persikėlusi į Varėną “Tundra” tarp medžių kamienų atrodė mistiškai, o neonine batika išmargintos dekoracijos, pulsuojantys sceniniai apšvietimai ir neformali psy auditorija šį renginį pavertė tikra psichodeline fiesta.
Nuo aplinkos ir pradėkime: vieną nuostabios gamtos kampelį pakeitusi kitu, “Tundros” organizacinė komanda neprašovė. Atvykimas į festivalį – aiškus ir paprastas, pati festivalio teritorija išsidėsčiusi tiesiog į Varėnos tvenkinį įsiterpusiame pusiasalyje, nuošaliame Dainų slėnyje. Palapines statyti galima neaiškiai apibrėžtoje kempingo zonoje, kurios pabaigos ribą kai kurie suprato kaip plotą tiesiai už “Chill Generator” scenos. O kam nepatiktų užmigti su Kliment ir atsibusti su E-Roott?
„Didžiausiu alternatyvios elektroninės muzikos Baltijos šalyse festivaliu“ save vadinanti “Tundra” šiemet šį garbingą titulą apginti pasitelkė keturias scenas – “Chill Generator”, “Psy Reactor”, “Liquid Turbine” bei “Main Engine”. Nors vienu ar kitu metu visose keturiose “Tundros” mašinos dalyse galėjai išgirsti bumbsint techno, šis stilių pasiskirstymo pasirinkimas vis tiek gerai apėmė alternatyvios elektroninės muzikos užkaborius. Jei norisi tikro ambientinio chill‘o – “Chill Generator” scenoje groja Girių Dvasios ar minėtas Kliment, jei kabina pašėlusi psichodelika – ant “psy generatoriaus” scenos lipa ne bet kas, o Sprocket, Once Upon A Time ir Virtual Light apaštalai. Na, o tikro berlynietiško techno ištroškusiems – “Tundros” mašinos pagrindiniame variklyje alyvą kaitino Vokietijos sostinės “Berghain” klubo rezidentas Marcel Dettmann.
Didžiausias alternatyvios elektroninės muzikos Baltijos šalyse festivalis, tiesa, tikriausiai dydį skaičiuoja pagal atlikėjų gausą, dekoracijų įspūdingumą, etc., nes lankytojų skaičiumi Tundra iš pirmo žvilgsnio tikrai neatrodė didžiausia. Ir liūdino ir stebino tai, kad vieni pagrindinių festivalio atlikėjų grojo mažoms klausytojų grupelėms, dieniniai pasirodymai skambėjo iš viso pavieniams asmenims. Net ir Marcel Dettmann klausytojai nedidelėje Main Engine šokių aikštelėje be vargo sutilpo. Kiek žmonių tikėtasi ir kiek jų sudalyvavo festivalyje, dabar, matyt, galėtų atsakyti tik festivalio organizatoriai. Arba visi tundrinėtojai, kurie, nusipirkę bilietą, tūnojo miške arba kempinge.
Evaldo Azbukausko aka Girių Dvasios klausiame, kuriuose muzikiniuose pasirodymuose “Tundroje” jis sudalyvavo kaip klausytojas. „Buvau tik tą vakarą, kai grojau pats, todėl nelabai ką spėjau išgirst, kas būtų palikę įspūdį. Girdėjau šiek tiek kaip gyvai grojo regį, atrodo Baltistani Orkestar ten buvo. Visai neblogai, patiko.“ Alternatyvių vasaros festivalių piligrimas, šiais metais grojęs “Ž6ežmar6a6 – STOUN ‘n’ STYL 2015”, “Tundroje” bei grosiantis festivaliuose “Nibiru” ir “Mėnuo Juodaragyje”, šio festivalio aplinkai skyrė didelį dėmesį: „Gana įdomiai ir įspūdingai atrodė scenų apipavidalinimas, dekoracijos. Džiugu, kai organizatoriai stengiasi, kad scenos atrodytų įspūdingai. Manau, daug kur šiam festivalio aspektui neskiriama pakankamai dėmesio.“
Reivinti tundrinėtojai galėjo pradėti jau nuo ketvirtadienio – pirmąją dieną veikė dvi scenos. Visgi didžioji šventė į “Tundrą” atėjo penktadienį – su įvairialypėmis dieninėmis veiklomis, veikiančiomis keturiomis scenomis ir gerokai pagausėjusia auditorija. Kai kurias dienines veiklas, tiesa, turėjai gerokai pagaudyti vėluojančias, neaiškiai dislokuotas ar iš viso neįvykusias. Tačiau, kai šalia vanduo, miškas ir tavo kepsninė, dieninės veiklos ir taip nesunku surasti, ar ne?
Rodos, “Tundra” gąsdino vietinius, nes Varėnos policijos automobiliai nuolat suko ratus aplink festivalio teritoriją, įvažiuodavo į festivalio dalyvių automobilių stovėjimo aikšteles ir budriai skanuodavo aplinką akimis. Tiesa, ne visiems “Tundros” mašina atrodė tokia baisi – kitoje tvenkinio pusėje nuolat sėdėjo nedidelės grupės smalsuolių, vakarais kūrė laužus ir džiaugėsi nemokama muzika.
Taigi, psichodeliškai spalvotas “Tundros” grybas Varėnos miškų glūdumoje sėkmingai prigijo. Kaip sakė tas pats Evaldas Azbukauskas: „auditorija tokiuose festivaliuose kaip “Tundra”, kur labai svarbi dalis yra psy kultūra, labiau atsipalaidavę, drąsesni, malonesni, atviresni, linkę įsiklausyt į tai, ką groji, gal net kultūringesni.“
Tundra internete:
Straipsnis originaliai publikuotas Ore.lt
