Natūralumas, gaiva alsuojanti vasara, rankos, iškeltos pamoti saulėlydžiui… Taip įsivaizduoju šios vasaros „Adatytės“ kolekcijos rūbus dėvintį modelį. Net ir populiariosios muzikos atlikėja Monika Linkytė, tapusi „Adatytės“ vasaros kolekcijos veidu, sužibo nauju amplua – dainininkė, vilkėdama lininius drabužius, atrodė prabangiai, minimalistiškai, dvelkė jūra ir žaismingumu. Taip matau visus „Adatytės“ rūbus, taip juos pristato ir šūkis „Jaukumas turi daugybę spalvų“. Net ir pati drabužių kūrėja Diana Lucinavičiūtė siūlo savo kūrinius derinti su sportiniais batais! Kaip prisijaukinti spalvingą liną ir kas įkvepia „Adatytę“? Į šiuos klausimus atsako pati Diana.
Ar pamenate Jūsų pirmąjį sąmoningą santykį su adata ir siūlais?
Atsimenu! Mano pats pirmas gaminys buvo devintoje klasėje. Buvau palikta viena namie, siuvimo mašina vis žiūrėjo į mane… Turėjau senus džinsus ir nusprendžiau, kad man reikia džinsinio rankinuko su išsiuvinėta paauglystės pravarde, bet jos dabar nesakysiu (šypsosi).
Pabandžiau ir pavyko – pasisiuvau mažutį rankinuką. Žinoma, privėliau mašinoje siūlų, sulaužiau adatų ir nieko mamai nesakiau, o ji atsisėdusi prie siuvimo mašinos sako „Bandei?“, sakau „Na, taip“. „Tuomet ateik, pamokysiu“, atsakė mama ir iš tikrųjų nuo to laiko kartas nuo karto vis prisėsdavau prie siuvimo mašinos.
Visko mokiausi pati: nebuvo taip, kad mama sakytų „Va dabar siųsim suknelę – ją reikia siūti taip ar anaip“. Viskas būdavo atvirkščiai – aš užsimanydavau suknelės, pasidarydavau iškarpą ir iš bendro išsilavinimo bandydavau suprasti, kaip ten kas. Paaiškinimai siuvimo žurnaluose būdavo parašyti rusų kalba, bandžiau perskaityti ir išmokti. Daug siuvau taip, kaip suprantu pati. Jei kokia apykaklė nepavyksta, tada eini ir klausi mamos. Arba imi mamos pasiūtą paltą ir žiūri, kaip ji pasiuvusi. Taip mano santykis ir prasidėjo.
Teko matyti Jūsų moto „Laisva. Patogu. Ryšku.“ Kodėl būtent šie aspektai Jums svarbiausi kuriant rūbus?
Šiuo metu šis moto yra pasikeitęs ir dabar skamba „Jaukumas turi daugybę spalvų“, bet jo esmė išlieka visiškai ta pati. Svarbu, kad spalvos būtų mūsų gyvenime. Dauguma lietuviškų prekinių ženklų gamina drabužius iš niūrių spalvų. Kai mes pradėjome kurti, prieš 5-6 metus, Lietuvoje buvo labai niūru, vyravo ekonominė krizė ir mes norėjome praskaidrinti pasaulį.
„Laisvė“ reiškia, kad žmonės nebūtų įpareigoti įsisprausti į aptemptus, prigludusius rūbus. Laisvai turi jaustis toks, koks tu esi. Neegzistuoja „tobulas sudėjimas“ – vieno klubai didesni, kito rankos ilgesnės ir taip toliau. Tuos fizinius „trūkumus“ paverčiame privalumais, nes užsidėjus pritaikyto modelio laisvesnę suknelę tai yra paslepiama. Su „patogumu“ lygiai tas pats.
Jei pastebėjote, mes nesekame trendų ir šių laikų madų. Pavyzdžiui, atviri pečiai ar raukinukai – pas mus jų nėra. Esmė tame, kad dabar galima nešioti net ir tuos mūsų gaminius, kurie buvo kurti prieš trejus metus. Stengiamės išlaikyti tokį universalumą visiems gyvenimo atvejams ir visiems laikams.
Papasakokite apie savo vasaros kolekciją.
Linas, linas, linas. Šis pluoštas – vienintelis, kurį be džinso buvau pabandžiusi. Mano visi pirmieji gaminiai ir buvo iš lino, tik po to atėjo vilna – paltai ir kiti žiemos gaminiai. Visada labai norėjau Lietuvai kurti iš lino ir kai pradėjau savo kūrybinę veiklą, tuo metu nebuvo didelės jo pasiūlos. Linas yra labai pretenzingas audinys, nes jis yra glamžus, labai atbaido perfekcionistinius klientus, kurie nori visuomet atrodyti lyg nuo žurnalo viršelio ir nė kiek nesusilamdę. Linas yra kitoks. Pavyzdžiui, aš šiandien savo lininę suknelę palyginau tik šiek tiek, tačiau ji ir yra tokia, kokia yra.
Net ir pernai norėjau sukurti tokią kolekciją, bet gal pritrūko drąsos. Šiemet sukūrėme šią kolekciją, pasirinkome lietuviškas spalvas, tačiau kiek ryškesnes. Tarėme „Drąsiau, drambly“ ir padarėme (juokiasi). Išpildėme savo svajonę. Lininius gaminius kūrėme ir žiemai, linas puikiai dėvimas šaltuoju metų laiku.
Pristatant naujausią kolekciją bendradarbiavote su Monika Linkyte. Kaip radote ryšį su šia mergina?
Bendradarbiavome su ja, nes ji yra mūsų pažįstama, labai gražiai bendraujame su ja, vaikštome į jos koncertus ir kai reikėjo kažkam viešai pristatyti gaminius – pagalvojome apie Moniką. Ji yra to charakterio, koks tinkamas linui (bent aš taip matau). Tuomet pasišnekėjome su ja, iš karto radome bendrą kalbą tiek apie lino gaminius, tiek ir apie mūsų įmonės vertybes.
O kas yra didžiausi Jūsų kuriamų drabužių įkvepėjai?
Labai sudėtinga kažką išskirti, nes mus įkvepia pati kasdienybė. Šiuo metu konkrečiai linui įkvėpė kelionė po Aziją, nes ten labai daug sintetinio pluošto, bet pačios gyvenimo vertybės – išskirtinės. Ten būdama pamačiau, kad reikia gyventi ne dėl kitų, o dėl savęs. Gyventi šia diena ir ateitimi. Tas kasdieniškas buvimas savimi ir įkvepia labiausiai. Nereikia kurti kažkokių nugludintų, nenuoširdžių kūrinių – užtenka būti savimi.
Kokie papuošalai ir batai tinka prie „Adatytės“ rūbų?
Man asmeniškai tai – sportbačiai. Mano gyvenimas neatsiejamas nuo sportbačių jau nuo neatmenamų laikų. Be to, labai mėgstu gintarą, norėčiau, kad mano kuriami rūbai derėtų su gintaru. Kiti papuošalai – paprasti, kabantys, laisvi, nesmaugiantys. Netgi ant rankų svarbu nedėti per daug papuošalų, kad žmogus būtų laisvas, kvėpuojantis ir pats labiau puoštų gaminį – jo veidas, šypsena, akys, išraiška.
„Adatytės“ rūbus derinote su „Deichmann“ batais. Kuriuos modelius pasirinkote?
Taip, „Deichmann“ rinkomės jau ne pirmą kartą. Dažniausiai renkamės sportbačius, o dabar lino gaminius derinome su „Deichmann“ laiveliais, verstos odos mėtinės spalvos batukais, labai gražiai dekoruotais bangelėmis. Šie batai mums asocijavosi ir su miestu, ir su atostogomis. Basutes rinkomės per pirštą, nes jos jau tapo klasika, vienos populiariausių.
Ar didelė Jūsų pačios spinta?
Taip! (juokiasi) Ji didelė dėl to, kad mėgstu daug kabančių drabužių. Mėgstu, kad jie kabotų, o ne būtų sulankstyti, net ir palaidinės. Bet šiuo metu darau didelę reviziją, pusė spintos turinio laukia, kol bus nunešti į blusturgį. Mėnesį nešioju vos ne vienas kelnes ir dvejas palaidines, o kitą mėnesį galiu persirengti triskart dienoje. Bet norėčiau, kad mano spinta būtų mažesnė.
Pas mane daugiausia batų. Sportbačių turiu kokias aštuonias poras, o nešioju tik dvi. Kiti laukia kelerius metus, bet tikrai žinau, kad juos dar užsidėsiu!
Straipsnis originaliai publikuotas shoelove.deichmann.com