Karolis Rupkus – klaipėdietis, ilgus metus muzikuojantis įvairiuose projektuose ir grupėse (viena žinomiausių – Arrogantics), prieš kelerius metus nusprendęs imtis solo karjeros. Šiandien laikome rankose (tiksliau, klausome skaitmeninės versijos) jo brandžiausio kūrybos etapo produktą – solo albumą “Camera”, įrašytą atlikėjo namuose. Kaip pasakoja pats Karolis: “iš namų spintos galima pasigaminti visai neblogą kabiną vokalo įrašams, o iš paprastos akustinės gitaros įmanoma “išsukti” visai padorią bosinę gitarą.” Karolis – ambicingas muzikantas, o jo “Camera” skambesys tikrai vertas dėmesio, tad kviečiam Karolį pokalbiui. Spaudžiam playapačioje ir skaitom:
Pradėjęs albumo kūrimo darbus taip ir įsivaizdavai rezultatą – 9 kūrinių rinkinį, kuris gims per dvejus metus?
Kalbant atvirai, visas albumo kūrimo procesas buvo pakankamai chaotiškas. Kadangi didžiąją dalį kūrybinių bei techninių darbų pasišoviau atlikti pats, reikėjo labai daug ko savarankiškai mokytis, o šis procesas pareikalavo daug daugiau laiko nei tikėjausi. Dainų sąrašas keitėsi net keletą kartų. Kadangi tai – debiutinis albumas, pirminis planas buvo į jį sudėti visus publikos patikrintus kūrinius. Tačiau pradėjęs įrašų sesiją supratau, kad toks albumas tikrai neatspindėtų mano dabartinio kūrybinio požiūrio. Todėl pradėjau rašyti naujas dainas. Tai vėl pristabdė įrašų sesijas. Artimi žmonės jau pradėjo traukti per dantį, kad to albumo apskritai niekada nebaigsiu ir, tiesą pasakius, gal taip ir būtų atsitikę… Tačiau vieną dieną supykau ant savęs ir nusistačiau konkrečią išleidimo datą. Netgi albumo pristatymą susiorganizavau dar neturėdamas galutinio produkto. Tuomet viskas tapo labai konkretu ir aišku. Turėjau konkretų laiko tarpą, per kurį turėjau pasiekti maksimalų rezultatą. Kadangi atėmiau iš savęs galimybę toliau tingiai „krapštytis“ prie kiekvieno kūrinio kelis kartus jį perrašant, teko maksimaliai produktyviai dirbti su turima medžiaga. Todėl albumas išėjo toks, koks yra šiandien.
“Camera” – išskirtinis albumas jau vien dėl to, kad įrašytas namų sąlygomis. Visgi, ar šios sąlygos visiškai “namų”?
Beveik visą albumą įrašiau savo namuose Klaipėdoje. Turiu „susilipdęs“ mobilią studiją, kurią sudaro 8 metų senumo „Macbook‘as“, dviejų kanalų išorinė garso plokštė, porą studijinių monitorių, sintezatorius, gitara, studijinis mikrofonas bei dar keletas instrumentų. Didžiąją dalį instrumentų partijų, išskyrus mušamuosius ir trimitą, įgrojau pats. Ritminė dalis buvo įrašyta mano gero draugo bei folk grupės Esatis nario Viktoro Rubežo repeticijų studijoje. Tiesa, įrašinėjom ten taip pat ne pačiomis idealiausiomis akustinėmis sąlygomis. Kadangi buvo žiema, o patalpos šaltos, aplink burzgė įvairūs šildytuvai, netrūko ir kitų pašalinių garsų. Nors įrašinėjome apsirengę žiemines striukes, kūrybinė aura buvo labai gera. Matyt todėl ir rezultatas gavosi daug geresnis nei tikėjomės. O vienintelis profesionalioje studijoje įrašytas instrumentas albume yra trimitas, kurį „Happyendless & Garso Architektūros“ studijoje įrašė Vilius Tamošaitis „GeraiGerai“. Visas įrašymo procesas pareikalavo kūrybiškiau pasižiūrėti į tam tikrus dalykus. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad iš namų spintos galima pasigaminti visai neblogą kabiną vokalo įrašams, o iš paprastos akustinės gitaros įmanoma „išsukti“ visai padorią bosinę gitarą.
Kaip gimsta tavo daina? Pirmiausia galvoje pradeda suktis dainos žodžiai, o gal pirmiau “pagauni” ritmą gitara ir tada imiesi teksto?
Viskas dažniausiai prasideda nuo idėjos. Visų pirma sugalvoju, apie ką norėčiau parašyti dainą. Tuomet iš tos minties mėginu išrutulioti kažkokią esminę frazę ar sakinį, kuris galėtų tapti kūrinio priedainiu. Vėliau jau imuosi melodijos ir likusio teksto.
Muzikavai įvairiose grupėse bei projektuose jau daugelį metų, visgi 2013-aisiais ėmeisi solo karjeros. Kodėl?
Viskas įvyko labai natūraliai. Paskutinė grupė, kurioje grojau gyvavo 7 metus, tačiau paskutinieji pora metų buvo gan pasyvūs. Dėl laiko stokos tiesiog tapo sunku susirinkti į vieną vietą repeticijoms. Tuomet pasikalbėjau su likusiais grupės nariais ir pasakiau, kad man būtų daug paprasčiau toliau muzikinę veiklą tęsti kaip solo atlikėjui. Jie visiškai mane suprato, esame labai geri draugai lig šiol ir man smagu, jog būtent jie kartu su manimi scenoje buvo solinio albumo pristatymo koncerte.
Daugelis atlikėjų, intensyviai dirbę prie naujausio albumo, po to jo negali klausyti kelerius metus. Ar ir tu, paleidęs albumą, pajutai šį persisotinimą?
Šis jausmas man pažįstamas. 🙂 Paskutiniąją naktį prieš albumo įkėlimą į internetą iki 4-ių ryto dariau visokias smulkias garso korekcijas. Tuomet buvo apėmusi kažkokia kūrybinė paranoja. Atrodė, jog viskas albume skamba blogai ir nieko nebegaliu pataisyti. Tačiau ryte įrašus dar kartą perklausiau šviesia galva ir supratau, kad viskas ten yra taip, kaip ir turi būti.
Kuri albumo “Camera” daina – tavo favoritė?
„Perfect day to run“. Tai yra pirmasis mano įrašytas kūrinys šiam albumui. Įrašiau jį prieš dvejus metus ir labai ramiai galiu jo klausyti ir šiandien. Per šį laikotarpį man jis dar neatsibodo.
Klaipėda – muzikantams palankus miestas?
Na, aš bent jau kelis pažįstu, kurie tą duoną valgo 🙂 Manau, daug kas priklauso nuo požiūrio bei nuo to, kaip tu sugebi išnaudoti savo muzikinį potencialą. Juk apskritai mažai muzikantų Lietuvoje gyvena tik iš asmeninės muzikinės kūrybos. Ne išimtis ir Klaipėda. Daug gerų jaunų Klaipėdos muzikantų dirba pedagoginį darbą, taip pat groja įvairiuose komerciniuose projektuose, organizuoja renginius. Manau, šiais išmaniųjų technologijų laikais nėra taip svarbu, kuriame mieste tu kažką kuri. Neseniai mano kūrinys „Soldier never cries“ skambėjo vietinio Mančesterio radijo eteryje, o aš niekada nesu buvęs Mančesteryje, šiam radijui kūrinio nesiunčiau ir nesu Thom‘as York‘as, kad mano muzikinę veiklą sektų visas muzikos pasaulis. Tačiau tas kūrinys ten kažkaip nuskambėjo ir tai tik dar kartą parodo, kiek stipriai pasaulis šiandien yra „susitraukęs”.
Šalia muzikavimo, dirbi ir žurnalistinį darbą. Koks jausmas duoti interviu, o ne jį imti?
Labai geras. Galima netgi priprast.
Kokias klaidas dažniausiai kartoja pradedantieji muzikantai? Turėtum jiems patarimą?
Patarimas būtų vienas. Jeigu jau nusprendėte imtis muzikos, domėkitės viskuo, kas su ja susiję. Nuo vadybos iki garso įrašymo. Mano nuomone, muzikos verslo ateitis priklauso vadinamiesiems “DIY” (do it yourself) muzikantams, kurie patys savarankiškai sugeba kontroliuoti didžiąja dalį savo muzikinės veiklos procesų. Tad kuo daugiau dalykų muzikoje suprasite, tuo lankstesni ir kūrybiškesni būsite.
Albumas “Camera”:
Internete:
facebook.com/karolisrupkusmusic
Straipsnis originaliai publikuotas Ore.lt