Kai lankiausi Minimal Bar vakarėlyje Berlyne, nė nemaniau, kad vos po savaitės kalbėsiu su lietuve, šio baro sienas flamingais išpaišiusia menininke Juli Jah. Juliana Žamoit (visiems žinoma kaip Juli Jah) – Berlyno lietuvė, iliustratorė ir techno muzikos mylėtoja (kaip ir priklauso berlyniečiui).
Julijanos užsakovų sąraše puikuojasi tokie vardai, kaip Jägermeister, Londono Lazerian Studio bei Niujorko De La’funk. O apie Juli Jah – jau rašė Big Up ir Peanut Butter Sandwich Program žurnalai, taip pat ji kalbinta tinklapiams The Mag, The Curious Brain, Juxtapoz, Houhouhaha. O lietuviškuose portaluose – vos kelios senos nuotrupos apie merginos kūrybą. Skambinu Julijanai į Berlyną, kitoje Skype ragelio pusėje atsiliepia linksma mergina su švelniu akcentu, nugludinusiu kalbą per penkerius gyvenimo užsienyje metus.
Jau ne pirmam lietuvių menininkui skambinu būtent į Berlyną. Kaip manai, kodėl šis miestas menininkams toks patrauklus?
Labai sunku pasakyti. Aš pirmąkart Berlyne apsilankiau pirmaisiais studijų metais ir man labai patiko. Paprastai tariant – čia visko pilna. Labai daug žmonių čia suvažiavę iš kitų šalių ir mieste juntama didelė eklektika, čia labai daug kas vyksta. Be to, čia, palyginus su, tarkime, Londonu – pakankamai pigu. Šiaip sunku pasakyti, kodėl būtent čia, nes daugelis kuriančių žmonių, kuriuos pažįstu, yra freelancer‘iai ir negaliu sakyti, kad jie atvažiavo čia dėl darbo, juk jie gali dirbti iš bet kur. Tad, manau, žmones čia žavi pigi nuoma bei spalvinga kultūra ir eklektika, iš kurios šis miestas ir susidaro.
Kaip tu pati atsidūrei Berlyne?
Baigiau studijas Vilniaus Dailės Akademijoje, po to planavau studijuoti Berlyne. Bet taip ir nepradėjau tų studijų, išvykau į Niurnbergą. Į Berlyną prieš trejus ar ketverius metus.
Kokia tavo mėgstamiausia vieta Berlyne?
Labai sunku išsirinkti, čia labai daug visokiausių parkų ir panašiai. Bet jei eiti kažkur pasilinksminti – Panorama Bar. Man Berlynas dar patinka tuo, kad jis yra urbanistinis, bet vasarą galima išvažiuoti į gamtą, yra didžiausi parkai, galima žaisti ir kažką kepti visą dieną. Tad pačios pačios mėgstamiausios vietos tikrai neįvardinsiu.
O kalbant apie Lietuvą, čia tikriausiai mažai kas girdėjęs apie tave?..
Matai, kol studijavau, nelabai dariau papildomų darbų ar projektų. Dariau tik keletą darbų, pavyzdžiui, flyer‘ius minimal.lt vaikinams. Bet mano kaip iliustratorės kelias realiai prasidėjo čia Vokietijoje, kai aš visiškai neturėjau pinigų ir mano draugas pasakė, kad ieško kas sukurtų lipduko dizainą vienam leiblui. Taip viskas ir prasidėjo, padariau vieną ir žmonės pradėjo kreiptis į mane. Jie pradėjo tiesiog rašyti man ir taip nutiko, kad mano pagrindiniai klientai yra iš muzikos industrijos. Ir iš tiesų, Lietuvoje net neturiu klientų – gal dėl to, kad ilgą laiką jau negyvenu ten. Žinok, kai tu man parašei, labai nustebau. O ir Ore.lt visada skaitydavau, kai buvau jaunesnė (juokiasi).
Savo aprašyme prisistatai kaip muzikos mylėtoja, dažnai pasisakai apie ją. Tavo meilę techno muzikai atnešė Berlynas? O gal atvirkščiai – meilę Berlynui atnešė techno muzika?
Žinok, kad antras variantas ir būtų teisingesnis. Man techno labai patiko jau ilgą laiką, nes pirmi mano lankyti vakarėliai buvo Sutemos, Gravity – tai buvo geriausias klubas mano gyvenime (juokiasi). Gal dėl to tokį įspūdį Berlynas man ir padarė, nes techno ir naktinio gyvenimo kultūra čia yra tikrai stiprūs. Dabar gal truputį supopsėjęs, bei kai pirmąkart čia lankiausi prieš dešimt metų tai man paliko didžiulį įspūdį. Techno tikriausiai mane iš dalies ir pastūmė čia.
Kokios muzikos dažniausiai klausaisi, kai pieši?
Labai įvairiai, tikrai visąlaik nesuku kažkokio šranzo kai piešiu (juokiasi). Net ir drum‘n‘base kažkada man patiko ir kartais įsijungiu. Kartais dominuoja ambient ir kažkas lengvo. Bet vieno stiliaus klausymui būtent kai piešiu – neturiu. Taip, būna kai paišau vinilui cover‘į ir man atsiunčia jo muziką, perklausau ją, bet ir tai nėra, kad klausyčiau tik jų ir gaudyčiau inspiracijas. Tai taip, techno būtų pirmoje vietoje (minimal techno, minimal house), bet šiaip paklausau daug ko, net ir ir roko, priklauso nuo nuotaikos.
Paminėjai inspiracijas. Berlynas ir techno, rodos, turėtų įkvėpti pilkesniems vaizdams, bet tavo iliustracijose, gėlės, gyvūnai, spalvos. Iš kur jie?
Labai sunku pasakyti, aš viena iš tų žmonių, kuriems labai sunku kalbėti apie savo darbus. Sakykime – aš piešiu, ką aš jaučiu. Žinoma, dažnai būna klientai, kurie duoda tikslų brief‘ą, kur tiksliai nurodyta ką piešti. O ir paskutiniu metu net neturiu laiko pakurti sau – pasiimti popieriaus ir papaišyti, kas man patinka.
Tad net nežinau, kaip atsakyti į tavo klausimą. Sakyčiau, kad mano stilius kažkiek pasikeitė – prieš keletą metų piešiau labiau į dark side, dabar naudoju pastelines spalvas ir panašiai. Gal keičiasi mano asmenybė (juokiasi).
Iliustracija ir yra pagrindinis tavo darbas?
Ar aš esu iliustratorė? Taip, tai mano pagrindinis darbas. Jis apima daugiau, nei rodau savo portfolio – yra daug nuobodesnių užsakymų, pavyzdžiui, iliustracijos kokio nors alkoholio brando indoor prezentacijoms ar panašiai. Aš turiu užsakymų, kurie man atneša pinigus, bet tai gal nebūna tai, kuo norėčiau pasidalinti su kitais ir rodyčiau savo Facebook puslapyje. Bet taip, mano pagrindinis darbas yra iliustracijos, keičiasi tik klientai ir projektai.
Ar sunkus tas darbas su klientais?
Labai priklauso, bet iš mano patirties galiu pasakyti, kad rimtesni klientai duoda tikslius nurodymus, tu žinai net spalvas, kurias turėsi naudoti. Štai kodėl man patinka dirbti su vinilų leidėjais – jie manimi pasitiki (ypač tie, kuriems darau art-vokus jau keletą metų). Aišku, yra kažkoks leiblo įvaizdis, prie kurio aš turiu prisitaikyti. Bet jei pradedi nuo pirmo release‘o, yra visada lengviau, nes galiu susikurti veidą tam leiblui. Žinoma, smagiausia dirbti su tais, kurie duoda tau laisvę, bet kartais ta laisvė yra ne taip gerai. Yra buvę, kai tavimi pasitiki ir sako daryk, kaip nori, o kai padarai pagal save, sako „Žinai, iš tiesų tikėjomės ko kito“. Labai priklauso nuo projekto, bet iš mano patirties yra taip, kad sėkmingiausi dizainai buvo tie, kur man neprimeta per daug nurodymų, kaip daryti.
Kaip apskritai pradėjai piešti?
Piešti aš mėgau visada, prisimenu save piešiančią jau mažutę. Tėvai tai pastebėjo, išsiuntė mane į J. Vienožinskio dailės mokyklą. Po dailės mokyklos man jau buvo aišku, kad aš norėsiu užsiimti vizualiaisiais menais. Turėjau svajonę įstoti į Dailės Akademiją, o kodėl pasirinkau Interjero architektūrą – pati nesuvokiu iki šiol (juokiasi). Man net ir profesoriai iš karto sakė, kad turėčiau studijuoti grafiką ar panašiai. Man buvo aštuoniolika, galvoju na pradėjau tai ir baigsiu. Bet prasidėjo daug visokiausių darbų su brėžiniais ir taip toliau. Na, įsivaizduoji, ką reiškia studijuoti architektūrą. Man visad norėjosi daugiau meninės išraiškos, piešimo. O ne bažnyčių ir Dailės Akademijos koridorių braižymo (juokiasi).
Tuo metu pradėjau iliustracijas piešti sau, šiaip. Jas vėliau panaudodavau Dailės Akademijos projektuose. Po pirmų metų Dailės Akademijoje pradėjau piešti sau paveikslus ir iš karto atsirado žmonių, kurie pirko juos. Taip viskas ir prasidėjo.
Ar planuoji grįžti į Lietuvą? Arba bent surengti čia parodų?
Aš esu turėjusi parodų Lietuvoje. Pasaka kino teatre prieš kokius trejus metus turėjau vieną rimtesnių parodų čia. Taip, parodų čia dar norėčiau. O grįžimo į Lietuvą kol kas neplanuoju. Na taip, aš galiu dirbti iš bet kur, su dauguma savo klientų bendrauju mail‘ais ir Skype. Ir man visada labai smagu atvažiuoti į Lietuvą, Vilnius yra mano miestas, aš jame užaugau. Bet kol kas grįžti neplanuoju.
Internete:
www.julijah.com
www.behance.net/julijah
www.facebook.com/juliijah
Straipsnis originaliai publikuotas Ore.lt
